Algirdas Butkevičius. Buvusio premjero patarimai, kaip investuojant užsidirbti atostogoms

Kalbėdamas apie save Algirdas Butkevičius dažniau mini ne tai, jog yra visų pažįstamas politikas, o kad yra ekonomistas. Su kolegomis ir artimaisiais jis dažnai leidžiasi į diskusijas apie finansus ir ekonomiką bei neslepia, kad tinkamai investavus grąžos pakaks puikioms atostogoms įsigyti. Tai kokios gi tos tinkamos investicijos? 

„Niekas negimsta mokėdamas vairuoti, rašyti ar skraidyti – viso to išmokstame. Lygiai taip pat ir pinigų valdymas nėra įgimtas gebėjimas – jis išsiugdomas. Nėra jokių stebuklingų praturtėjimo paslapčių, tam reikia aiškaus veiksmų plano, drausmės ir nuoseklių pastangų“, - sako Algirdas Butkevičius.

Pasak jo turime suprasti, kad kasdien netenkame dalies savo pinigų vien dėl infliacijos – laikomi kaip turtas jie praranda perkamąją galią. Deja, nemaža dalis žmonių sukauptą turtą tiesiog saugo, bet neleidžia jam „dirbti“ – neinvestuoja į didesnę grąžą galinčius duoti aktyvus.

Kur dingsta mūsų pinigai?

Apie 70 proc. savo pinigų lietuviai laiko „po pagalve“ – tai indėliai, pinigai bankų sąskaitose ir grynieji, vos 30 proc. turimo turto įdarbinama. Palyginimui, Skandinavijos šalyse šis santykis atvirkščias: tik 26 proc. laikoma pasyviai, o net 74 proc.– aktyviai investuojami ir uždirba grąžą.

 „Lietuvių investavimo įpročius galima apibūdinti posakiu: „Geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje“, tai rodo ir investavimo rezultatai. Europos Centrinio Banko duomenimis, namų ūkių finansinio turto grąžos ir BVP santykis Lietuvoje sudaro vos 2 proc., kai ES vidurkis siekia 7, o Skandinavijos šalyse – net 13 proc.“, - sako Algirdas Butkevičius, kuriam domėjimasis ekonomikos naujienomis ir tendencijomis yra neatsiejama gyvenimo dalis.

 „Mūsų uždarbį iš investavimo stabdo tai, kad didžioji dalis lėšų laikoma mažą grąžą turinčiuose aktyvuose. Dėl to pasyviosios pajamos – mažos, o pagrindinėmis pajamomis lieka vien tik darbo užmokestis. Jei neišdrįsime investuoti į rizikingesnius, tačiau ir pelningesnius finansinius instrumentus, tai Skandinavijos šalis pasivysime tik po 200 metų“, - prognozuoja politikas ir ragina lietuvius nebijoti bandyti, pradžioje nerizikuojant didelėmis sumomis, tiesiog mokantis perprasti investavimo meną.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą: privalumai ir rizikos

 Lietuviai mielai investuoja į nekilnojamąjį turtą (NT), ir tam yra priežasčių: investicinė grąža pastaraisiais metais palanki, o turint omenyje, geopolitinį nestabilumą, investicija įgyja papildomos vertės – į namus investavę žmonės dažniau jaučiasi suinteresuoti šalies saugumu ir stabilumu. 

„Lietuva pirmauja Europoje pagal nuosavą būstą turinčių gyventojų skaičių tokių – net 94 proc., kai Vokietijoje šis rodiklis siekia vos 49 proc. Vis dėlto, remiantis investavimo principais, svarbiausia – įvairovė. Dažnas vienos rūšies turto, pavyzdžiui tik nekilnojamojo, pasirinkimas didina riziką ir gali suformuoti „burbulą“, kuriam sprogus prarandami pinigai“, - sako Algirdas Butkevičius.

Kodėl nekilnojamas turtas toks patrauklus? Pirmiausia – dėl pažįstamumo, net žinodami apie kitas investavimo galimybes, renkamės jį arba tas investavimo rūšis, kurioms taikomos mokesčių lengvatos – gyvybės draudimą, pensijų fondus. Tuo tarpu turintys daugiau finansinių žinių dažniau taiko diversifikacijos principus ir investuoja skirtingai.

Pasak Algirdo Lietuvoje investavimo plėtrą riboja kelios priežastys: investavimo tradicijų nebuvimas, nepasitikėjimas finansų tarpininkais ir iškreiptas rizikos suvokimas. Dažnai manoma, kad investavimas į NT – saugiausia strategija, tačiau realybėje rizika egzistuoja visur.

Tarp dažnų pasiteisinimų, kodėl neinvestuojama į akcijas – jų kainų kitimas. „Žmonės teigia, kad stebėdami nuolat kintančias vertes patiria stresą, blaškosi, dažnai perka ir parduoda, o tai ilgainiui lemia nuostolius. Todėl svarbu prisiminti – investavimas turi būti paremtas ilgalaike strategija, ne emocijomis“, - pataria politikas.

Nejaunėjame, todėl investuokime jau dabar

„Jeigu prieš penkerius metus būtumėte pradėję kiekvieną savaitę investuoti po 10 eurų, šiandien turėtumėte sukaupę tūkstančius. Pagalvokite, kur per savaitę dingsta 10 eurų? Dažniausiai – kasdienėms smulkmenoms, kurių neprisimename“, - sako Algirdas Butkevičius.

 Jis siūlo žvilgtelti į skaičiavimus, kurie padės geriau suprasti net ir nedidelių sumų investavimo naudą.

Numatyti tinkamiausio investavimo laiko neįmanoma, todėl svarbiausia – investuoti reguliariai ir įvairiai. Galimų investavimo priemonių spektras platus: tikslinių datų, indeksų, savitarpio, pensijų, gyvybės draudimo fondai, atskirų įmonių akcijos, obligacijos, vyriausybės vertybiniai popieriai ir kt.

Pensijų fondų grąža per 20 metų siekia 6–8 proc. Tai – gerokai daugiau nei galima tikėtis iš valstybinės pensijos, kuri viena tikrai neužtikrins orios senatvės.

Ką galite padaryti jau šiandien?

1. Venkite vartojimo kreditų. Jei mokate 16–18 proc. palūkanas, finansinė laisvė bus sunkiai pasiekiama. Tai – tiesus kelias į skolas.
2. Turėkite finansinę pagalvę. Bent 3 mėn. būtinųjų išlaidų rezervas – būtinas saugumo garantas.
3. Gyvybės draudimas. Ypač svarbu, jei esate pagrindinis šeimos pajamų šaltinis.
4. Reguliariai investuokite. Bent 10 proc. savo mėnesio pajamų skirkite investicijoms – į akcijas, fondus ar kitas finansines priemones.

„Investavimas ne privilegija, o būtinybė. Kuo anksčiau pradėsite, tuo didesnę naudą pajusite ateityje. Jūsų finansinė sėkmė prasideda nuo žinojimo ir veiksmų – šiandien“, - sako Algirdas Butkevičius linkėdamas kiekvienam, kad protingos investicijos taptų patikimu pajamų šaltiniu.