Vienas labiausiai patyrusių politikų Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ Zigmantas Balčytis apie save kalbėti nemėgsta. Labiau linkęs dirbti nei kalbėti, kolegas jis stebina puikiu humoro jausmu, meile tenisui ir itin taikliomis įžvalgomis kai reikia pasakyti trumpai, bet aiškiai.
Paklaustas kaip atsidūrė politikoje sako, kad ir pats nežino, tai vyko tarsi savaime. Galbūt lėmė charakterio savybės, atkaklumas ir noras mokytis. Kalbantis su Zigmantu Balčyčiu darosi aišku, jog visa jo darbinė veikla vienaip ar kitaip susijusi su iššūkių ieškojimu. Anot politiko, nuolatos veikti tą patį tiesiog nėra įdomu, norisi vis atrasti kažką nauja, išbandyti save kitoje srityje, priimti iššūkį.
„Augau Žemaitkiemio kaime, kuris yra visai netoli kelio į Vilnių. Karo metu čia vyko sovietų ir vokiečių mūšiai. Mano vaikystė buvo tikrai įdomi, būdami penktokai ar šeštokai turėjome pilnas kišenes šovinių, rasdavom granatų, kitų sprogmenų...“- pasakoja prisiminimus, kurie šiuolaikiniams tėvams tikrai kelia šiurpą.
Dar viena neįprasta istorija – du vardai. Viešajame gyvenime pažįstamas kaip Zigmantas artimųjų jis vadinamas Povilu. „Jei gerai mokysiesi, Poviliuk...“, - su šypsena prisimena mamos vaikystėje dažnai kartotus žodžius. Šį paliepimą stengėsi vykdyti, tad vos gavęs prastesnius pažymius savarankiškai mokydavosi tol, kol pasivydavo ir šiek tiek pralenkdavo klasiokus ar kursiokus. „Aš negaliu nelyderiauti“, - juokdamasis prisipažįsta, ir su tuo neįmanoma nesutikti žvelgiant į nueitą politinį kelią.
Universitete baigęs ekonominę kibernetiką, mokslą kuris net dabar skamba tarsi iš fantastinės knygos, profesinę karjerą pradėjo dirbdamas su perfokortomis, pirmosiomis skaičiavimo mašinomis ir to laiko inovacijomis.
Didžioji politika Zigmanto gyvenime atsirado sulaukus tuomečio premjero pasiūlymo prisidėti kuriant apskritis. „Pirmąkart išrinktas buvau į Vilniaus miesto tarybą“, - pasakoja ir juokauja, jog greičiausiai todėl, kad vadovavo asfalto ir betono gamyklai, o gatvės ir šaligatviai Lietuvoje niekuomet nepraranda aktualumo. Juokiamės, jog vėliau tapęs susisiekimo ministru nuo kelių ir žvyrkelių temos irgi nenutolo.
Paklaustas ar politikai Lietuvoje anksčiau buvo mylimi labiau nei dabar, Seimo narys nedvejodamas atsako „ne“, tačiau tuoj pat prideda, jog Šilutės-Šilalės apygardoje, kur ne vienerius metus buvo renkamas, turi pagarbų ir gražų santykį su gyventojais. „Daug dirbau įtikindamas juos, balsuoti už stojimą į Europos Sąjungą. Nupiešiau tokį buvimo ES paveikslą, kuris dabar yra tapęs realybe, tai vyresni gyventojai mane sutikę pagiria, jog tuomet kalbėjau tiesą“, - prisimindamas vieną svarbiausių Nepriklausomos Lietuvos istorijos etapų sako Zigmantas Balčytis.
„Politikas privalo būti bendruomenės dalis, jis turi mokėti ir norėti prisiliesti prie žmonių istorijų, jiems padėti“, - dalijasi. Iki šiol prisimena istoriją, kai vienai šeimai ir jos 10-iai vaikų padėjo įsigyti kilnojamą namelį, tapusį šeimos namais. „Dabar vaikai jau suaugę, o jų mama kaskart mane sutikusi kviečia atvažiuoti ir pažiūrėti kaip gražiai ji ten gyvena“, - šypsosi. „Labiausiai dėl to ir nesigailiu, pasirinkęs politiką, turėjau galimybę žmonėms padėti ir ja naudojausi“, - pabrėžia.
„Vienas geriausių pasirinkimų mano gyvenime yra tenisas“, - sako kalbėdamas apie itin aktyvų savo laisvalaikį. Tenisą Zigmantas Balčytis žaidžia jau 25 metus ir kol kas nežada sustoti, nes šis žaidimas ne tik prisideda palaikant fizinę formą, bet ir padeda sukoncentruoti mintis, kurti laimėjimo strategiją, moko visuomet gerbti priešininką. Paklaustas ar pavyko savo aistrą tenisui perduoti vaikams arba anūkams sako, kad deja ne. „Mėginau privilioti sūnų ir anūką, bet jiems patinka ekstremalesnis sportas: vandens slidės, kalnų dviračiai. Dukra susidomėjusi muzika, visas laikas skirtas dainavimui“, - pasakoja.
Kukliai kalbėdamas apie savo politinę karjerą ir pasiekimus profesinėje srityje, Zigmantas Balčytis nesutrinka paprašytas už ką nors save pagirti. „Giriu, kad turiu labai gerą žmoną Severiną. Man vienareikšmiai pasisekė. Santuokoje gyvenam beveik 40 metų, jos pradžioje tikėjau, kad šeimai vadovausiu ir visi manęs klausys, bet žmona perėmė visus namų ir vaikų reikalus į savo rankas. Ji rūpinosi ir iki šiol rūpinasi mumis visais“, - šiltai prisipažįsta.
Įspūdinga politinė karjera, aukšti postai ir tarptautinė patirtis! Visa tai nepaprastai puiku, visgi, didžiausią įspūdį palieka pašnekovo tikrumas, paprastumas ir tai, kad daugybę dešimtmečių žinomas politikas nesusirgo žvaigždžių liga!