prof. dr. Andrius Stasiukynas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas
Lietuvoje ėmus kurtis bendruomenėms buvo gana įprasta jų veiklas labiau sieti su vietos kultūros puoselėjimu, švenčių šventimu, etnografija ir t.t. Bendruomenės buvo ir išliko vieta, kur gyventojai gali susitikti, puoselėti bendrus pomėgius, gražinti vietos aplinką ir drauge prasmingai leisti laiką. Visgi šiandien, keičiantis geopolitinei situacijai, vietos bendruomenės vaidmuo ir reikšmė auga ir politikos formuotojai turi į tai atsižvelgti ne tik keldami naujus tikslus, tačiau ir kurdami veikiančius mechanizmus, kaip bendruomenės galėtų augti, stiprėti ir prisiimti vis daugiau atsakomybių.
Visais laikais stipri bendruomenė buvo saugesnio ir lengvesnio gyvenimo garantas jos nariams. Ištikus krizei veikiančios bendruomenės susitelkia ir ima saugoti ir globoti tuos savo narius, kurie išgyvena sunkumus ar patiria netektis. Ne kartą esame matę, kaip žmonės susitelkia rinkdami lėšas nukentėjusiems nuo gaisro, sergantiems ar kitus iššūkius patiriantiems gyventojams. Stipri bendruomenė kiekvienam suteikia galimybę patirti buvimo kažko didesnio dalimi jausmą, o tai lemia ne tik fizinį, tačiau ir emocinį, socialinį gyventojų saugumą.
Viena iš valstybei itin svarbių bendruomenės funkcijų – jos narių pilietiškumo ir atsakomybės už bendrą gėrį ugdymas. Natūralu, kad bendruomenės vienijami gyventojai linkę labiau rūpintis bendra aplinka ir ją puoselėti, dažnai artimiau pažįsta kitus bendruomenės narius ir kaimynus, tad jaučiasi labiau atsakingi už jų gerovę, stipriau įsitraukia į bendras veiklas ir taip ugdo savanorystės įgūdžius. Būtent tokios stiprios, aktyvios, atviros bendruomenės augina pilietinės galios indeksą, pratina gyventojus imtis atsakomybės ir veikti sutelktai, įtikina, jog gyventojai yra jėga, galinti pakeisti ne tik artimiausią aplinką, tačiau ir lygiaverčiai kalbėtis su savivaldos ar nacionalinės politikos atstovais.
Šiandien daug dėmesio skiriama visuomenės saugumo temai. Reikia pažymėti, kad vietos bendruomenė ir čia turi savo svarbų vaidmenį. Šalia gyvenantys žmonės geriau vieni kitus pažįsta, lengviau dalinasi informacija tarpusavyje, pasitiki vieni kitais, rūpinasi ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Visa tai ženkliai didina gyventojų atsparumą išorės grėsmėms, pavyzdžiui, propagandai. Bendruomenės patirtis gali labai praversti ir planuojant bei koordinuojant savo veiksmus ištikus krizinei situacijai, karo ar stichinių nelaimių, kitų grėsmių atvejais. Pažinodami kaimynus gyventojai žino jų profesijas, kompetencijas, gali daug tiksliau pasidalinti darbais ir funkcijomis pagal tai, kas ką sugeba geriausiai. Vien dėl šio pažinimo bendra gynyba ar reagavimas į krizę bus gerokai efektyvesnis, nei tiesiog kiekvienam atskirai darant ką gali.
Vertindami šiandienos Lietuvos aktualijas, matome akivaizdų poreikį iš naujo įsivertinti vietos bendruomenių vaidmenį ir veiklos galimybes. Kažkada daug pastangų buvo dedama bendruomenes nukreipti į viešųjų paslaugų teikimą bendruomenių nariams. Bendruomeninės paslaugos vis dar nepraranda aktualumo ir dažnai yra itin geras pasirinkimas, nes pažindami vieni kitus gyventojai geriausiai žino kam ir kokios pagalbos reikia, pagalba teikiama arti žmogaus namų, mažėja atskirtis ir vienišumas, nes be konkrečių paslaugų bendruomenės siūlo ir vietą bei laiką, kur galima būti su kitais, patirti bendrystę.