Tarptautinis valiutos fondas siūlo Lietuvai kasmet įsileisti po 20 tūkstančių migrantų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją bei išvykstančių gyventojų srautus, kurie lemia, jog šalyje ima trūkti darbo jėgos, o po dešimties metų šis stygius gali tapti itin ryškiu.
„Aš esu įsitikinęs, kad prieš darbinant migrantus iš užsienio šalių turėtume susitvarkyti su savo šalies bedarbiais, kurių turime tikrai nemažą skaičių. Jaunimo nedarbas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pas mus yra vienas didesnių, asmenų su negalia nedarbas – vienas didžiausių. Taip pat turime tikrai daug nedarbo spąstuose įstrigusių priešpensinio amžiaus žmonių“, - sako Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Pasak Seimo nario šie žmonės yra įvairios kvalifikacijos ir jų įtraukimas į darbo rinką yra pirmoji valstybės užduotis ir namų darbas, kurį privalu padaryti prieš įsivežant darbo jėgą. „Sprendžiant šią situaciją reikalingas politikų, institucijų, tačiau ir darbdavių, pirmiausia viešojo sektoriaus, įsitraukimas, kuris leistų situaciją koreguoti ir tuomet tikėtis kitokių tarptautinio valiutos fondo išvadų ir rekomendacijų. Mano pasiūlymas šiuo metu yra pirmiausia sudaryti visas sąlygas Lietuvos piliečiams užimti tas darbo vietas, kurias būtina užimti, kad ekonomika augtų“, - sako Linas Kukuraitis.
Seimo narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, jog į darbo rinkos problemas būtina žiūrėti kompleksiškai ir užtikrinti, kad pasirinkimas dirbti žmogui būtų patrauklesnis nei galimybė ilgą laiką nedirbti naudojantis socialinėmis išmokomis. „Darbo našumas Lietuvoje vis dar yra žemas ir neauga taip, kaip norėtųsi, tai nutinka dėl dviejų priežasčių: pirmiausia dėl tų pačių migrantų, kurie dirba nekvalifikuotus darbus ir jų skaičius nuolat auga. Antra – dėl lėtesnės ekonomikos transformacijos. Be to, verslininkai nesuranda vietinių darbuotojų, kuriuos tenkintų siūlomos darbo sąlygos, tad renkasi imigrantus. Tai ekonomikai neprideda stabilumo“, - sako Jekatarina Rojaka, įvardindama kaip susidaro uždaras ratas.
Pasak jos dabartiniam jaunimui dažnai nėra patrauklios siūlomos darbo sąlygos ir jis mieliau renkasi padirbęs minimalų laiką naudotis galimybe gauti išmokas.
Dėl šios situacijos svarbu naudoti rezervus – pavyzdžiui pensinio amžiaus sulaukusius darbuotojus, kurie turi reikiamų žinių ir noro dirbti, tačiau kartais yra tarsi ignoruojami darbdavių. „Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja kviestis žemos kvalifikacijos darbuotojus, kai tuo tarpu Vyriausybės noras yra įsivežti tik aukštos kvalifikacijos profesionalus. Kyla natūralus klausimas – kaip pavyks tai suderinti? Nes būtinas ir pačių lietuvių darbuotojų nusiteikimas dirbti nekvalifikuotus darbus, kitu atveju verslui nepavyks surasti darbuotojų ir bus pasirinkta juos įsivežti“, - teigia Jekaterina Rojaka.
Viešajame sektoriuje šiuo metu galioje demokratų inicijuotos asmenų su negalia įdarbinimo kvotos, kurios prisideda prie didesnio šių gyventojų įtraukimo į darbo rinką, deja, privačiame sektoriuje ši praktika vis dar nėra plačiai taikoma. Norint mažinti įsivežamos darbo jėgos mastus būtina aktyvesnė priešpensinio amžiaus žmonių bei jaunimo įdarbinimo politika.