Dešimtyje Lietuvos savivaldybių veikiantys sąvartynai yra nesibaigiantis galvos skausmas aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojams. Net šaltuoju metų laiku lauke tvyro supuvusių kiaušinių tvaikas, o vasaromis tenka rinktis ne ramų poilsį kieme ar terasoje, o aklinai užvertus langus ir duris. Tokia kaimynystė tampa išbandymu ne tik gyvenant, tačiau ir bandant nekilnojamąjį turtą parduoti – nemalonus kvapas mažina net patraukliausio namo vertę.
Didžiausias Lietuvoje veikiantis sąvartynas įsikūręs Kazokiškėse, Vievio ir Elektrėnų kaimynystėje. Į jį suplūsta visos Vilniaus regiono atliekos, kurių kiekiai paprastam žmogui sunkiai įsivaizduojami.
„Gauname ne tik Vilniaus regiono šiukšles, gauname visas su atliekomis susijusias pasekmes“, - sako Elektrėnų vicemeras Marius Urvakis. Pasak jo pirmiausia žmonės pastebi aplink sąvartyną tvyrantį kvapą, kurį vėjas nuneša ir keliolika kilometrų, tad priklausomai nuo jo krypties kenčia vis kitas miestas ar kaimas.
„Iš tiesų, vietinių gyventojų gyvenimo kokybei daug įtakos turi ne tik pats sąvartynas, bet ir nuolatinis sunkiasvorio transporto, kuriuo vežamos šiukšlės, srautas, didėjantis oro užterštumas, nuo šiukšliavežių nubirusios šiukšlės“, – kitiems dažnai nematomus gyvenimo šalia funkcionuojančio sąvartyno niuansus vardija Marius Urvakis. Pasak jo, pinigai negali išspręsti visų problemų, tačiau tikrai prisidės gerinant gyvenimo sąvartyno kaimynystėje kokybę.
Ne tik girdėdamas gyventojų skundus ir nerimą dėl sąvartyno, tačiau ir pats būdamas Vievio gyventoju Marius Urvakis sako, jog tokios kaimynystės pasekmes žino iš praktikos, ne tik teoriškai. Būtent tai paskatino imtis iniciatyvos ir siekti įstatymo pataisų, kurios prisidėtų prie gyvenimo kokybės gerinimo visų dešimties Lietuvos savivaldybių, savo teritorijoje turinčių sąvartynus, gyventojams.
Drauge su Seimo nariu, demokratu Tomu Tomilinu pavyko pasiekti, kad 30 procentų viso surenkamo sąvartynų mokesčio keliautų į savivaldybių biudžetus ir prisidėtų prie daromos žalos aplinkai mažinimo. „Matome ne tik metai iš metų augantį šiukšlių kalną, bet ir įsivaizduokime, kaip tokiame nuolatiniame supuvusių kiaušinių tvaike turi gyventi aplinkiniai gyventojai“, – sako parlamentaras Tomas Tomilinas, Seime inicijavęs būtinas įstatymo pataisas.
Pasak Elektrėnų vicemero labai svarbu, kad iš sąvartynų mokesčio gautas lėšas savivaldybės turės pervesti ne į bendrą savo biudžetą, o į tikslinę Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programą, kuri ir skirta su tarša susijusioms problemoms spręsti.
„Šios lėšos visų pirma pasitarnaus rengiant aplinkos monitoringo programą ir ją įgyvendinant, atliekant oro kokybės stebėseną, želdynų ploto didinimui ir kitoms aplinkosauginėms priemonėms, kurios saugos gyventojus nuo šių taršių objektų daromos žalos“, – sako Elektrėnų vicemeras Marius Urvakis ir patikina, kad šis Seimo sprendimas duos akivaizdų efektą, kurį gyventojai galės pajausti realiai.
„Likusi sąvartynų mokesčio dalis ir toliau bus skiriama atliekų prevencijai, rūšiavimo skatinimui, tam kad ateityje į sąvartynus patektų kuo mažiau atliekų“, – teigia Tomas Tomilinas.
Paklausti ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, kad prisidėtų sprendžiant sąvartynų problemą abu demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai atsako vieningai – „saikingai vartoti ir rūšiuoti!“. Tik mūsų vartojimo ir rūšiavimo įpročių pokyčiai leis pasiekti, jog ilgainiui sąvartynų ir nuo jų kenčiančių gyventojų nebeliks.