Linas ir Rima Kukuraičiai dažnam yra gražios ir darnios šeimos pavyzdys. Susipažinę dar paauglystėje šiuo metu skaičiuoja 22 santuokos metus, kartu augina 5 vaikus ir skiria dalį asmeninio laiko, kad padėtų kitoms šeimoms auginti ir stiprinti santykius. Kaip pavyksta išsaugoti darną poroje ir ramybę šeimoje, kai politiko gyvenimas yra nuolatiniai iššūkiai ir stresas? Kokios tradicijos yra svarbios šeimai ir padeda išlikti kartu nepaisant to, jog kokybiško laiko kartu dažnai pritrūksta?
Kolegos sako, kad esate vienas darbščiausių Seimo narių, kuriam netrūksta įsipareigojimų ir atsakomybių. Kaip pavyksta derinti darbus ir šeimą?
Linas: Sekasi sunkiai, bet stengiuosi. Ypač sunku šeimai išsaugoti vakarus ir savaitgalius. Rinkiminis įsibėgėjimas tuo laiku dirbti persidavė ir į naująją kadenciją, kurioje kol kas sunku aprėpti frakcijos seniūno, komiteto pirmininko ir vienmandatininko įsipareigojimus.
Rūpinatės ne tik savo šeima, judu kartu jau ne vieną dešimtmetį vedate užsiėmimus šeimų klube "Darna", kam skirtas šis klubas?
Rima: Ši trejų metų šeimų susitikimų programa skirta poroms norinčioms stiprinti tarpusavio santykį, labiau vienas kitą pažinti ir suprasti. Tai yra erdvė aptarti ir formuoti šeimos vertybes, gauti praktinių patarimų poros santykio puoselėjimui, vaikų auklėjimui, misijai visuomenėje.
Linas: Tai prancūzų kunigo, psichoterapeuto D. Sonet programa, kuri mūsų parapijoje vyksta daugiau negu 25 metus. Mes patys, dar su pirmais mažais vaikais, ją baigėme. Iškart po to ėmėmės ją vesti kitiems, nes aiškiai matėme to prasmę, reikšmę sąmoningumui šeimoje. Programą savanorystės pagrindu vedamame grupei iki aštuonių porų, prieš mėnesį baigėme jau trečiąją tokią trijų-ketverių metų sąmoningumo kelionę su kitomis šeimomis.
Esame girdėję, jog Lino posūkį į politiką šeima sutiko su nerimu, o kaip yra dabar? Kaip pasikeitė gyvenimas vyrui ir tėčiui tapus viešu žmogumi?
Rima: Taip, nerimo buvo visų pirma dėl krūvio, kuris tenka einant atsakingas pareigas. Lino stiprybė ir silpnybė vienu metu - daryti viską kiek įmanoma įsigilinus, kiek įmanoma tobuliau, jo atsakomybės jausmas. Nerimavau kiek jis gali pakelti, ypač kai vakare nebūtinai pavyks pailsėti, nes yra penki vaikai, kuriems reikia ne tik mamos, bet ir tėčio dėmesio. Nelengva buvo ir vis dar yra matyti, kai po darbo dienos jis grįžta nevalgęs, pavargęs, su daugybe nebaigtų reikalų, rūpesčių. Ne visada pavyksta darbo nesinešti į namus, jis apima ir namų erdvę. Gaila, kad laiko paties Lino poreikiams, pomėgiams praktiškai nelieka, nes skubių, neatidėliotinų darbų kiekis tik auga.
Dėl viešumo aš išgyvenu mažiau. Pati jo vengiu, man jis kelia įtampą, reikalauja pastangų, nukreipia nuo šeimos. Mėgstu asmeninį ryšį ir santykio kūrimą, bet ne viešumoje. Ir Linui viešumas iššūkis, ypač per atostogas, kai nuo pareigų norisi pailsėti, bet dėl “matyto veido” nuolat lydi žvilgsniai.
Kaip manote, ar egzistuoja laimingos santuokos receptas? Koks jis jums?
Linas: Neegzistuoja, nes visi receptai, surašyti knygose, žurnaluose ar įgarsinti podcastuos‘e kažkada pradeda nebeveikti. Mes kaip žmonės keičiamės, mūsų santykis kinta, tad ir receptas negali likti toks pat. Nebent tas receptas būtų - „santuokoje būkite atviri nuolatinei kaitai ir ieškojimui“. Kažkada mudviem nepakeičiamas buvo kassavaitinis pokalbis, kažkada šokis, o šiuo metu serialas vakare, bet svarbiausia ne forma, o pastangos atrasti, kas tuo metu mūsų porai „skamba“. Nustojus tai daryti netrukus pasirodo pasekmės...
Rima: Aš santuokoje esu kaip mokykloje, mokausi sumažinti savo ego, ugdau nuolankumą, renkuosi priimti kito pažeidžiamumą ir būti jam jautri. Konfliktai santuokoje taip pat yra dovana, slenkstis, juos praėję jaučiamės stipresni, geriau vienas kitą suprantame, pamatome, pamilstame vis iš naujo, brandžiau. Tik žengiant per šį slenkstį svarbu mokėti atsiprašyti. Mums prasmę gyvenant drauge suteikia dvasiniai dalykai ir pasitikėjimas Dievu. Kai žvilgsnis nukreiptas į viens kitą, o ne vien į save, tuomet yra galimybė išlikti santykyje. Ir, galvoju, svarbiausia santuokoje yra jos pamatas, mums tai - mūsų abiejų vertybės.
Ar turite šeimos tradicijų, kurių stengiatės laikytis nepaisant darbų krūvio?
Rima: Drąsiai galiu pasakyti, kad didysis mūsų šeimos tradicijų kūrėjas ir saugotojas yra Linas. Pripažįstu, kad jis tam turi dovaną.
Linas: Mūsų šeimos tradicijos yra savaitinės ir metinės. Savaitinė, kai šeštadienio vakarą susėdame su šeima, skaitome šv. Raštą ir dėkojame už tai, kas nutiko tą savaitę. Sekmadienį švenčiame bažnyčioje, su savo bendruomene, o vakare šeimoje atsiprašome vienas kito už tai, kas slegia sąžinę, aptariame ateinančią savaitę ir visus prašymus sudedame į bendrą maldą. Tai turbūt vienas iš kertinių mūsų santuokos ir šeimos receptų – turime aiškią vietą ir laiką, kada galime padėkoti, atsiprašyti ir paprašyti.
Rima: Metų eigoje turime visų didžiųjų švenčių ir jų laukimo tradicijas, tradiciją vieną vasaros savaitę dalyvauti bendruomenės šeimų stovykloje, tradicinę vietą, kur vykstame poilsiui į gamtą su palapinėmis. Mudu su Linu bent kartą metuose išvykstame į kelionę užsienyje, kur laiką leidžiame tik dviese.