Kai kartu su tuometiniais koalicijos partneriais rašėm Gintauto Palucko Vyriausybės programą, aplinkos apsaugos ministras nedalyvavo, nes dar nežinojo, kad taps ministru. Deja, bet panašu, kad istorija kartojasi. Programą vėl įgyvens tas, kas jos nerašė.
Dėl pavojingai silpnos politinės partijos, kurios reputacija yra tokia bloga, kad beveik niekas nesutinka būti jos deleguotu aplinkos apsaugos ministru, mes turime stiprų Vyriausybės programos pokytį aplinkosaugai, ir ypač miškams, nenaudinga linkme. Vyriausybės programa parašyta, o norinčių prisiimti atsakomybę už aplinkos apsaugą nėra.
Bet apie viską iš eilės. Skaitant Ingos Ruginienės ir Gintauto Palucko Vyriausybių programas socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos politikos dalyse labai sunku išvengti žodžio kopija.
Visos idėjos - nemokamas pradinukų maitinimas, darželis nuo 2 metų - liko. Beveik sutampa net punktų numeracija. Gaila, kad neatsirado naujų idėjų dėl būsto politikos, jokių naujų pasiūlymų dėl neįgaliųjų ar šeimų situacijos gerinimo.
Klausimas, ar liko laiko ir valios visa tai įgyvendinti. Nesakau, kad senos idėjos blogos, bet per šį laiką turėjo atsirast daugiau konkretumo. Kokios išvados padarytos po praėjusių 9 mėnesių darbo? Liko bendrai su socialdemokratais sugeneruotos mintys dėl maisto švaistymo, mokamų studentų praktikų...gerai. Džiugina socialdemokratiškai skambantčios kelios naujos švietimo politikos mintys, bet šioje srityje mūšis su dešiniaisiais bus nuožmus ir alinantis, kaip ir sveikatos. Padėsiu premjerei su visomis iniciatyvomis dėl sunkiai dirbančio žmogaus, socialinio dialogo, kolektyvinių susitarimų, bet ar toms idėjoms tikrai bus laiko, kai tiek dėmesio reikalaus spektaklio dalyviai?
Džiugu, kad visos užsienio politikos formuluotės iš esmės liko nepaliestos. Tai žada bent šiokį tokį valstybės stabilumą, kai visiems žinomas koalicijos partneris vėl susiruoš į New Yorką ar pradės leisti savo „fejerverkus" artėjant kokiems nors rinkimams.
O bet tačiau, aplinkosaugos dalis patyrė stiprų pramonės lobistų poveikį. Nors programoje liko reikalingi burtažodžiai apie tvarumą ir darnumą, raudona gija eina ekonominė nauda, pramonės aprūpinimas.
Pavojingiausia idėja - perduoti miškus iš Aplinkos ministerijos į Žemės ūkio ministerijos pavaldumą. Ministras Povilas Poderskis jau laisvino savo kabinetą kitam ministrui, tad įdomu, kieno nematoma ranka taip stipriai „padirbėjo" su naujosios Vyriausybės programos tekstu?
Naujoje programoje nebeliko pažado įgyvendinti Nacionaliniame susitarime dėl miškų valstybės prisiimtus įsipareigojimus. Planuojama moksliškai pagrįstai optimizuoti saugomas ir riboto ūkininkavimo teritorijas, atlikti gamtinių ir kraštovaizdžio vertybių inventorizaciją. Praktikoje tai reiškia priešingą kryptį, nei numato biologinės įvairovės strategija. Gamtai reikia daugiau erdvės ir daugiau teritorijų, kaip taikliai rašo Lina Paškevičiūtė, kur būtų ūkininkaujama su atida esamoms ekosistemoms. Saugomos teritorijos bus dar mažiau saugomos. Neliko idėjos persvarstyti dabartinį miškų grupių paskirstymą, siekiant padidinti rekreacinio, apsauginio ir ekologinio prioriteto miškų dalį. Liko sakinys apie plynųjų kirtimų ribojimą saugomose teritorijose, bet jis papildytas mintimi "racionaliai naudoti medienos ruošos formas oficialaus saugomos teritorijos statuso neturinčiose miško teritorijose."
Ką visame šitame politiniame spektaklyje reiškia žodis „racionaliai“?